Centravimo darbai (velenų linijos centravimas) – tai atskirų, tarpusavyje sujungiamų mechanizmų velenų, bendraašiškumo reguliavimas. Šių darbų tikslumas yra normuojamas techniniais-norminiais dokumentais. Viršijus leistinas vertes, stipriai išauga nepageidaujami virpesiai ir apkrovos kontrukcijai ar atskiriems mazgams. Tuomet prasideda destruktyvūs procesai ir neįmanoma išnaudoti įrengimo komponentų resurso. Labiausiai centravimo netikslumų įtakojamos yra movos ir guoliai. Priimta manyti, jog šio tipo defektai sudaro 50% sukamųjų mechanizmų problemų.
Yra skiriamos trys mechanizmų bendraašiškumo nuokrypių rušys (žr. paveikslą). Paveiksle a) yra pavaizduotas radialinis (arba skersinis) velenų nesutapimas, kai velenų sukimosi ašys yra tarpusavyje lygiagrečios, tačiau nesutampa. Antru atveju, kuris pateiktas b) paveiksle, tarpusavyje jungiamų velenų sukimosi ašys nėra lygiagrečios, o susikerta tam tikru kampu. Tai vadinama kampiniu velenų sukimosi ašių nesutapimu. Realybėje dažniausiai yra sutinkamas c) paveiksle pateiktas bendrinis atvejis, kai jungiamųjų velenų tarpusavio išsidėstyme yra stebimi ir skersinis ir kampinis nesutapimai. Be to, reiktų paminėti, jog yra normuojamas ir atstumas tarp velenų arba pusmovių kraštinių plokštumų (taip vadinamų „torcų“).
Techninėje dokumentacijoje pateikiamos centravimo parametrų ribos priklauso nuo kelių aspektų. Visų pirma – tai movos (sukimo momento perdavimo tarp velenų mazgo) tipas. Skirtingos movų konstrukcijos skirtingai kompensuoja velenų bendraašiškumo netikslumus. Pvz., taip vadinamosios „kietosios“ movos, sujungia velenus kietąja jungtimi, kuri kompensuoja tik minimalius bendraašiškumo netikslumus (ne daugiau kelių milimetro šimtųjų dalių). Tuo tarpu kompensuojančiosios movos, kurių konstrukcijoje yra tarpinis tamprusis elementas (guminės įvorės, spyruoklės ir pan.), yra pritaikytos kompensuoti gerokai didesnius centravimo netikslumus. Guolių tipas taip pat turi didelės įtakos – pvz., sujungiant veleną, sumontuotą ant riedėjimo guolių, su kitu velenu, kuris sukasi slydimo guoliuose, būtina įvertinti, jog darbo metu pasikeičia radialinis velenų tarpusavio išsidėstymas – velenas slydimo guoliuose pakyla ant susidariusios tepalo plėvelės, o riedėjimo guoliuose dirbantis velenas savo skersinės padėties beveik nekeičia.
Mechanizmų darbo aplinkos fizinės sąlygos taip pat turi esminę reikšmę bendraašiškumo reikalavimams. Dažniausiai tai yra susiję su konstrukcijų šiluminio plėtimosi efektu, ko pasekoje kinta ir velenų tarpusavio išsidėstymas.